„Triton“ – įvairias medijas jungiantis dueto Invernomuto projektas, apimantis skulptūrą, garsą ir pasakojimą. Sumanytas kaip į aplinką reaguojantis nešiojamasis įrenginys, jis gyvos ekosistemos duomenis paverčia garsu ir šviesa, taip kurdamas nuolat kintančią kompoziciją.
Kūrinys susijęs su salamandrų kolonija, gyvenančia dviejuose senuose uolų duburiuose Pietra Perducoje šiaurės Italijoje, netoli menininkų gimtinės. Ten įrengti jutikliai fiksuoja vandens lygį, apšvietimą ir varliagyvių judėjimą, o šie duomenys paverčiami garso ir šviesos deriniais.
Nuolat kintantis ir įvairiomis formomis plėtojamas „Triton“ taip pat apima klausymosi sesijų ir garsinių aplinkų ciklą, kuris atskleidžia projekto garsinę plotmę ir toliau plėtoja jo pasakojimą.
2026 m. vasarą instaliacinė kūrinio versija pristatyta grupinėje parodoje „Kopa“ Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje. Sujungusi Neringą su Italijoje gyvenančia salamandrų kolonija, instaliacija veikė ir kaip muzikos instrumentas, ir kaip visą parodą persmelkianti garsinė aplinka, siūlanti kitokį būdą įsiklausyti į ne žmogaus pasaulius.
„Triton. I skyrius – Įkūnytas“ – specialiai Vilniaus performanso meno bienalei sukurta performatyvi projekto versija. Joje atsigręžiama į kai kurias projekto įkvėpimo šaltiniu tapusias ir jame tyrinėjamas garso istorijas. Performanse dėmesys skiriamas medijų trikdymu ir modifikavimu grįstoms kūrybinėms praktikoms, taip pat novatoriškiems eksperimentams su technologijomis, moksline fantastika, stebėjimo sistemomis bei fonine muzika. Performanso dalimi taps ir naujai sukurtas į aplinką reaguojantis įrenginys, suteiksiantis šiam daugialypiam projektui galutinį pavidalą.
Invernomuto – nuo 2003 m. kartu kuriančių Simone Bertuzzi ir Simone Trabucchi duetas. Milane įsikūrę menininkai plėtoja ilgalaikius, laike ir erdvėje besiskleidžiančius tyrimų projektus, iš kurių išauga tarpusavyje susijusių kūrinių ciklai. Naujausi dueto projektai pristatyti „Biennale Musica 2026“ Venecijoje, 18-ojoje Liono bienalėje, „Haus der Kunst“ Miunchene (2026), „SALTS“ Bazelyje, „e-flux“ Niujorke, „Performa“ Niujorke, „Fondazione Prada“ Milane, „GAMeC“ Bergame (2025), „Cabaret Voltaire“ Ciuriche ir „Bourse de Commerce“ Paryžiuje (2024).
Jų kūryba taip pat pristatyta 58-ojoje Venecijos meno bienalėje, „Tate“ Londone, 2021 m. Liverpulio bienalėje, bienalėje „Manifesta 12“ Palerme, projekte „Pompeii Commitment“, 58-ajame „Spalio salone“ (Belgrado bienalėje), Lichtenšteino meno muziejuje Vaduce, „Villa Medici“ Romoje, „CCS Bard“ Niujorke, „Alserkal Avenue“ Dubajuje, 2017 m. renginyje „Nuit Blanche“ Paryžiuje, „Museion“ Bolcane, „OGR“ Turine, „Centre d’Art Contemporain“ Ženevoje, „MAXXI“ ir „MACRO“ Romoje, „PAC“ Milane, „Fondazione Sandretto Re Rebaudengo“ Turine, „HangarBicocca“ Milane, 2009 m. festivalyje „No Fun Fest“ Niujorke ir 11-ojoje Venecijos architektūros bienalėje.
Performansas prodiusuojamas kartu su Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Rėmėjai: Vilniaus dailės akademijos Meno ir mokslo projektų fondas, Neringos savivaldybė, „Haus der Kunst München“, „PAN“ ir programa „Italian Council“ (2024). Ypatinga padėka – „GITA“ (Italija).
Pagrindinės nuotraukos autorius: Judith Buss