Švęsdama tikrąją Vilniaus 700 metų pirmojo paminėjimo sukakties dieną, 1-oji Vilniaus performanso meno bienalė pristato įžanginį renginį – menininkės Emilijos Škarnulytės naują kūrinį „Afotija“.
Šis įvietintas, vienintelį kartą atliekamas performansas pasklis po kitos moters kūrėjos – Elenos Nijolės Bučiūtės – suprojektuotą Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) pastatą. Veikiantis aktyviame santykyje su juo, kūrinys žiūrovus panardins į savitą prasmių ir pojūčių gelmę.
Performansą sudaro specialiai sukurta garso ir apšvietimo choreografija, didelio formato videoprojekcijos ir gyvai atliekami pasirodymai. Jiems muziką rašo daugybę apdovanojimų pelniusi Pietų Kalifornijoje užaugusi lakotų kompozitorė Suzanne Kite kartu su Jokūbu Čižiku ir Emilija Škarnulyte.
Kūrinio pavadinimas kilo iš termino „afotinė zona“ arba kitaip „tamsusis vandenynas“ – tai saulės spindulių nepasiekiama vandenynų giluma. 2022 m. vasarą E. Škarnulytės sukurtas videokūrinys tokiu pat pavadinimu buvo pirmą kartą pristatytas parodoje Venecijoje. Pasirodymui LNOBT sukurtas naujadaras šį terminą įasmenina, sujungdamas gamtos, dievybės, žmogaus ir gyvūno aspektus bei atverdamas terpę mišrioms esybės formoms tarpti.
Pasirodymą lydinti tema – nematomi pasauliai (vandens ir (pa)sąmonės gilumų), – tęsia menininkės nuosekliai plėtojamą interesų lauką ir tuo pačiu tampriai persikloja su pagrindine bienalės tema – miestu, į jį žvelgiant iš spekuliatyvios ateities perspektyvų ir vertinant akistatoje su dabartine klimato kaita bei kylančiu vandens lygiu.
Poetinė Quinn Latimer reflekcija apie E.Škarnulytės „Afotija“.
—
Emilija Škarnulytė (g. Vilniuje, 1987 m.) – menininkė ir kino kūrėja. Kurdama filmus, įtraukias instaliacijas ir performansus, ji eksperimentuoja su videomedijos teikiamomis galimybėmis, balansuoja tarp dokumentalumo ir fikcijos. Videoformato ir siužetinėmis priemonėmis autorė nagrinėja „gilųjį laiką“ ir įvairius jo režimus – nuo geologinio ir kosminio iki ekologinio ir politinio.
2019 m. E. Škarnulytė buvo apdovanota „Ateities kartos meno prizu“ (Future Generation Art Prize) ir atstovavo Lietuvai 22-ojoje Milano trienalėje. Pastaruoju metu menininkės personalinės parodos buvo surengtos tokiose institucijose kaip Radvilų rūmų dailės muziejus (2022 m.), Londono „Tate Modern“ (2021 m.), „Kunsthaus Pasquart“ Šveicarijoje (2021 m.), Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje (2021 m.) ir kt.
Jos filmai yra Prancūzijos nacionalinio meno ir kultūros centro „Pompidou“ ir „Kadist Art Foundation“ kolekcijose ir buvo pristatyti Modernaus meno muziejuje Niujorke, meno centre „Pompidou“ Paryžiuje, „Serpentine“ galerijoje Londone bei daugelyje kino festivalių, įskaitant Visions du Reel, HOT DOCS ir Roterdamo, Busano bei Oberhauzeno kino festivalius.
Škarnulytė yra baigusi šiuolaikinio meno magistro studijas Trumsės meno akademijoje Norvegijoje, yra „Polar Film Lab“ (Norvegija) kolektyvo, dirbančio su 16 mm kino juostomis, įkūrėja. Ji taip pat yra menininkų dueto „New Mineral Collective“ narė.
Įspūdžių filmas:
Kompozitoriai: Suzanne Kite, Jokūbas Čižikas, Emilija Škarnulytė
Garso režisierius: Vytis Puronas
Montažo režisierius: Vytautas Tinteris
Įgarsinimas: Nepriklausomi Garso Režisieriai
Lazeriai: Evaldas Lapėnas
Šviesų dailininkas: Eugenijus Sabaliauskas
Kostiumų dizaineris: Deividas Katkus
Operatoriai: Eitvydas Doškus, Vytenis Jankauskas ir Vytautas Tinteris
Performeriai: Emilija Škarnulytė, Edvinas Grinkevičius/Querelle, Julius Jančauskas, M. Kartan/Umiko, King A, Miss Plastica, Edvinas Mikulskis
Arfininkės: Elsė Saldžiūnaitė ir Žiedė Bružaitė
Vilniaus universiteto chorai „Virgo“, „Gaudeamus“ ir „Pro Musica“ (meno vadovė Rasa Gelgotienė)
Tekstų vertimas: Alexandra Bondarev
Tekstų redagavimas: Alexandra Bondarev, Gemma Lloyd
Dėkojame:
Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui,
Erikui Cordesui ir institutui „Schmidt Ocean Institute“
Pasirodymo partneris: VU Kultūros centras
Nuotr. Andrej Vasilenko, Gintarė Grigėnaitė ir Marius Žičius
