Irkluok irkluok, pirmyn į paieškas,
rask meilę, rask laisvę, irkluok aukštyn, irkluok žemyn
irkluok kartu, irkluok aukštyn erdve, irkluok žemyn laiku,
pirmyn atgal, irkluok aukštyn savu žemyn manu,
Irkluok irkluok, į garsą
Ir grimzk grimzk grimzk į žemę.
Savo naujame ilgos trukmės performanse Kris Lemsalu atsigręžia į vandenį kaip į neaprėpiamą ir nuolat kintančią terpę, nepaisant visur prasiskverbiančio mokslo žvilgsnio, tebesupamą virpančių simbolikos ir mitologijos sluoksnių. Irkluodama ir dainuodama valtyje tarp mėlynų bei rožinių chloruoto vandens verpetų ir lydima sinchroninio plaukimo grupės, menininkė tyrinėja mūsų giliausias ir niekad nenurimstančias aistros, meilės bei paguodos paieškas.
Kris Lemsalu (g. 1985 m. Taline) – Niujorke ir Taline gyvenanti menininkė, studijavusi keramiką ir dažnai eksperimentuojanti su tradicinėmis technikomis kurdama daugiasluoksnius kūrinius. Žaisdama tradicijomis ir šiuolaikiškumu, kūrėja aptraukia ištakas migla ir kvestionuoja jų scenines dogmas. Pankė, šaržuota pagonė ir feministinės mokslinės fantastikos šamanė K. Lemsalu konstruoja rastus ir pagamintus objektus į totemines skulptūras ir haliucinacines aplinkas, pagyvinamas menininkės ir su ja bendradarbiaujančių kūrėjų atliekamais performansais. Jos instaliacijose subtilios porcelianinės skulptūros, savo forma primenančios gyvūnų ir žmonių kūno dalis ar drabužius, derinamos su rastomis natūraliomis medžiagomis, tokiomis kaip kailis, oda ar vilna. Šios instaliacijos gali veikti kaip savarankiški naratyvai arba kaip menininkės performansų scena, o skulptūros kartais tampa jos kostiumų ar rekvizito dalimi. Naujausiuose savo performansuose K. Lemsalu įtraukia dar vieną elementą – bendradarbiavimą su muzikantais (su Kyp Malone „Performa 17“ bienalėje Niujorke ir su Glasser „DRAF“ performansų vakare, „KOKO“, Londone (abu 2017 m.)).
2019 m. K. Lemsalu atstovavo Estijai 58-ojoje Venecijos bienalėje. Pastaruoju metu jos darbai buvo pristatyti svarbiose tarptautinėse meno institucijose ir galerijose, tarp jų – „Meyer Kainer“ Vienoje (2022 m.), „High Line Art“ Niujorke (2021 m.), „Hunt Kastner“ Prahoje (2021 m.), „Den Frie“ Kopenhagoje (2020 m.); „KW“ Šiuolaikinio meno institute Berlyne (2020 m.); „Secession“ Vienoje (2018 m.), „Goldsmiths“ šiuolaikinio meno centre Londone (2018 m.), „Kiasma“ Helsinkyje (2018 m.), „Koppe Astner“ Glazge (2017–2018 m.), „Tanya Leighton“ Berlyne, „CONDO“ Londone (2017 m.), „Galeria Nicodim“ Bukarešte (2017 m.), „KAI 10“ / „Arthena Foundation“ Diuseldorfe, „Galerie Guido W. Baudach“ Berlyne ir „Galerie SVIT“ Prahoje (2017 m.), Talino „Art Hall“ (2016 m.) ir daugelyje kitų.
Kūrinys įgyvendintas bendradarbiaujant su Edith Karlson
Choreografė: Ieva Navickaitė
Meninio plaukimo trenerė: Irena Čeilutkė
Meninis plaukimas: Džolita Adomkienė, Ieva Bielickienė, Aistė Jakutytė, Aurelija Liutkuvienė, Jurga Nacevičienė, Lina Prakevičiūtė, Inga Vaškevičė, Reda Žiobakienė, Viktorija Žvirblė
Šviesos dizainas: Martynas Kazimierėnas
Garso takelis: Raul Saaremets
Performanso partneris
Video by Vytautas Tinteris
Nuotr. Mariaus Žičiaus
